Šitą tekstą rašau ne iš teorijos. Rašau iš žmonių nervų, sugadintų namų, ištuštintų sąskaitų ir to pažeminimo jausmo, kai tau bando įrodyti, kad akivaizdus brokas yra „visiškai normalu“.
Jei planuojate statybos, apdailos ar remonto darbus, bent minimaliai susipažinkite su oficialia informacija apie savo teises ir ginčų sprendimą:
VVTAT[1],
Statybos inspekcija[2],
Civilinis kodeksas[3].
Lietuvoje statybų ir remonto tema vis dar per dažnai atrodo kaip loterija, kurioje laimi ne tas, kuris moka, o tas, kuris gudriau meluoja. Jei pats nesi statybininkas, techninis prižiūrėtojas, sąmatininkas, dizaineris ir pusiau advokatas viename asmenyje, tu labai greitai tampi patogia auka. Ne klientu. Ne užsakovu. O patogiu žmogumi, kuriam galima pasakoti pasakas, stumdyti terminus, keisti medžiagas, maskuoti broką ir paskui dar padaryti kaltą.
Man baisiausia ne tai, kad egzistuoja brokas. Klaidos būna visur. Baisiausia tai, kaip dalis meistrų ir rangovų elgiasi tada, kai juos pagauni. Kol moki, tu esi „vadove“, „viską padarysim“, „nesijaudinkit“. Vos tik parodai kreivą sieną, atšokusią apdailą, sugadintą detalę ar neatitikimą tam, kas buvo žadėta, staiga pasidaro aišku, kad čia jau nebe jų problema. Tada prasideda cirkas.
Lietuvoje per daug žmonių sužino tą pačią tiesą per vėlai: kai į namus įsileidi nesąžiningus statybininkus, jie gali palikti ne tik broką. Jie palieka nepasitikėjimą, įtampą ir jausmą, kad tavo svajonių namai tapo kažkieno pigiu eksperimentu.
Kaip viskas prasideda
Beveik visada pradžia būna graži. Labai graži. Atvažiuoja žmogus, paspaudžia ranką, ramiai pašneka, pademonstruoja pasitikėjimą, parodo kelias nuotraukas telefone, pažada terminus, kokybę ir normalų bendravimą. Tuo metu užsakovas galvoja, kad pagaliau rado žmogų, kuris dirba kaip žmogus. Ir būtent čia pirmoji klaida. Nes daugelis apgavysčių prasideda ne nuo blogo darbo, o nuo tobulo įspūdžio.
Nesąžiningas meistras labai gerai žino vieną dalyką: paprastas žmogus nežino, ką tikrinti. Jis nežino, kaip turi atrodyti tvarkingai padarytas mazgas, kokia paklaida yra normali, kokia medžiaga turi būti naudojama vienoje ar kitoje vietoje, kada baldas kreivas dėl sienos, o kada dėl kreivų rankų. Ir vietoje to, kad žmogui padėtų, dalis rinkos tuo tiesiog naudojasi.
Penki klasikiniai būdai, kaip mulkinamas užsakovas
1. Maža kaina kaip masalas
Tau numetama patraukli kaina, kad tik pasirinktum būtent juos. O tada prasideda papildomi darbai, neįtrauktos smulkmenos, neplanuoti „patikslinimai“, medžiagų skirtumai ir magiškai išsipūtusi galutinė suma.
2. Brokas pervadinamas „norma“
Kreiva? Sako, taip turi būti. Nesueina? Sako, čia sienos kaltos. Nubyra? Sako, po laiko susistos. Nesutampa spalva ar medžiaga? Sako, gyvai visada kitaip atrodo. Tikslas vienas: priversti tave suabejoti ne jų darbu, o savo akimis.
3. Sugadina daugiau, nei padaro
Taisydami vieną vietą, apgadina kitą. Montuodami baldus, subraižo sienas. Dėdami apdailą, pažeidžia kitus paviršius. O paskui prasideda klasika: „mes čia nelietėm“, „čia jau buvo“, „čia ne mūsų atsakomybė“.
4. Darbus tempia iki tavo išsekimo
Terminai vis stumiami. Telefonai keliami vis rečiau. Žinutės lieka be aiškaus atsakymo. Ir galų gale žmogus pavargsta ne nuo remonto, o nuo nuolatinio vaikymosi paskui tuos, kuriems jau seniai sumokėjo.
5. Žodžiu pažada viską, raštu nieko
Kol viskas tariama telefonu arba objekte „tarp kitko“, vėliau labai lengva sakyti, kad niekas taip nesitarė. Ir tada paaiškėja, kad tavo atmintis jiems nieko nereiškia, jei neturi juodu ant balto.
Skaudžiausia dalis, apie kurią mažai kas kalba
Kai žmogų apgauna statybose, jis praranda ne tik pinigus. Jis praranda emocinį saugumą. Tu ateini į savo namus ir vietoje džiaugsmo matai problemas. Vietoje planų apie įkurtuves svarstai, ką fotografuoti, ką siųsti, kam įrodinėti. Vietoje ramybės turi ginčus, vietoje pasitikėjimo turi įtarumą visiems kitiems meistrams.
O blogiausia tai, kad tokiose situacijose žmogus dar dažnai priverčiamas jaustis lyg pats būtų kaltas. Kad nepakankamai aiškiai pasakė. Kad ne tą suprato. Kad per daug nori. Kad „visi taip gyvena“. Ne, ne visi taip gyvena. Tiesiog per daug žmonių tyli, nes jiems gėda prisipažinti, kaip žiauriai buvo išdurti.
Ką pasakoja nukentėję žmonės
„Iš pradžių atrodė visai normalūs meistrai. Mandagūs, kalbūs, viską žadėjo. O paskui prasidėjo: šiandien neatvažiuosim, rytoj pabaigsim, čia dar reikės primokėti, čia taip ir turi būti. Pabaigoje likau su broku ir jausmu, kad mane laikė visiška kvaile.“
Užsakovė, Vilnius
„Kai parodžiau sugadintas detales, jie net nebandė normaliai aiškintis. Iš karto pradėjo sakyti, kad čia ne jie, nors viską turėjau nufotografavęs. Labiausiai pribloškė ne brokas, o tas įžūlus bandymas išsisukti.“
Užsakovas, Kaunas
„Pigiausias pasiūlymas galiausiai tapo brangiausiu. Už jų klaidas antrą kartą mokėjau kitiems. Jei kas nors man būtų anksčiau pasakęs, kiek nervų ir pažeminimo tai kainuos, būčiau net nesvarstęs.“
Nukentėjęs klientas, Klaipėda
Ką daryti, jei nenorite tapti dar vienu patogiu grobiu
- Visus susitarimus fiksuokite raštu, net jei žmogus atrodo labai „normalus“.
- Nefotografuoti statybų eigos šiandien yra ta pati klaida kaip palikti piniginę atidarytą viešoje vietoje.
- Nepriimkite frazės „čia normalu“ be aiškaus techninio paaiškinimo.
- Jei kyla rimta abejonė, kvieskite nepriklausomą specialistą kuo anksčiau.
- Avansą mokėkite atsargiai ir tik tada, kai aiškiai suprantate, už ką tiksliai mokate.
- Kai kažkas atrodo ne taip, dažniausiai taip ir yra.
Pabaigai
Paprastas žmogus neturi būti statybų profesionalas tam, kad galėtų pasistatyti namą ar pasidaryti apdailą. Tai nėra užsakovo kaltė, kad jis nežino visų techninių subtilybių. Tikroji problema yra ta, kad dalis rinkos tuo naudojasi labai sąmoningai. Ne padeda, o spaudžia. Ne aiškina, o migdo. Ne taiso, o išsisukinėja.
Ir kol apie tai bus kalbama puse lūpų, tol nesąžiningi statybininkai toliau jausis drąsiai. Todėl jei buvote apgauti, nekentėkite tyliai. Viešumas tokiems veikėjams dažnai yra daug nemalonesnis už bet kokį jų pačių paliktą broką.