Noriu nuoširdžiai padėkoti už nuostabiai suorganizuotą kelionę į Šri Lanką, vykusią 2026 m. vasario 15–27 dienomis.
Kelionė buvo tokia gera, kad net dabar sunku suprasti, ar mes tikrai viską patyrėme, ar čia buvo labai gražiai surežisuotas sapnas su kokosais, drambliais ir vandenynu.
Ypatingai noriu pagirti Lietuvos gides Kristiną ir Astą. Jų darbas buvo ne tik profesionalus, bet ir labai šiltas, rūpestingas bei žmogiškas. Visada buvo aišku, kur einame, kodėl einame ir kodėl verta dar truputį paeiti, net jeigu kojos jau turėjo savo nuomonę.
Taip pat didžiulis ačiū Šri Lankos gidui Hashanui. Jo profesionalumas, nuoširdumas ir atsidavimas tikrai sužavėjo visą grupę. Atrodė, kad jis žino ne tik Šri Lankos istoriją, kultūrą ir gamtą, bet prireikus galėtų surasti atsakymą net į klausimą, kur dingo tavo kojinė po penkto viešbučio keitimo.
O viešbučių turėjome nemažai, pakeitėme, berods, 5 ar 6. Ir visi buvo skirtingi, švarūs, įdomūs ir puikiose vietose: dangoraižyje, ant kalno, jaukiame kaimelyje prie didelio ežero, prie pat vandenyno ir dar tokiose vietose, kur tiesiog norėjosi sustoti, pažiūrėti aplinkui ir pasakyti: „Gerai, čia galima likti.“
Labiausiai prieš kelionę nerimavome dėl maisto, bet visiškai be reikalo. Maistas visur buvo puikus. Po kelių dienų jau nebe klausėme, ar bus ką valgyti, o galvojome, kaip viską paragauti ir dar tilpti į drabužius.
Lankytinos vietos buvo atrinktos labai apgalvotai. Nebuvo jausmo, kad mus tiesiog vežioja nuo vieno objekto prie kito. Kiekviena vieta turėjo savo istoriją, nuotaiką ir prasmę. Informacijos gavome daug, bet ne sausai, o įdomiai, gyvai ir su jausmu.
Per kelionę išbandėme turbūt viską, kuo galima judėti Šri Lankoje: gyvūnus, valtis, džipus, tuk tukus ir dar kelias transporto priemones, kurių po pirmo karto jau nebebijojome, tik tvirčiau laikėmės.
Galima būtų pasakoti dar labai daug, bet kad suprastumėte, kokia buvo kelionės atmosfera, papasakosiu vieną mažą istoriją.
Gidas pasakojo, kad ryžių laukuose žmonės gyvendavo medžiuose ir naktimis dainuodavo, kad neužmigtų. Mes, žinoma, iškart sakome: „Tai padainuok.“ Hashanas atsako, kad tų dainų nežino. Atrodytų, tuo viskas ir baigsis. Bet ne. Jis atsidaro Google, praeina minutė, ir mūsų gidas jau dainuoja.
Štai tokia buvo visa kelionė: su rūpesčiu, su šypsena, su netikėtumais ir su žmonėmis, kurie tikrai stengėsi, kad mums būtų gera.
Ačiū už kelionę, kurią prisiminsime dar labai ilgai.
