Kai pasirodė atnaujintas „Cupra Formentor“ plug-in hibrido modelis, susidomėjau juo gana rimtai ir nusprendžiau atvykti į saloną apžiūrėti automobilio gyvai. Vizito metu bendravau su vadybininku Martynu, kuris paliko neblogą pirmą įspūdį ir rezervavo man laiką bandomajam važiavimui. Kadangi naujo automobilio pirkimą vertinau atsakingai, šio važiavimo laukiau ne šiaip iš smalsumo, o kaip svarbaus žingsnio prieš priimant galutinį sprendimą.
Vis dėlto po kelių dienų sulaukiau Martyno skambučio, kuriuo buvo pranešta, kad suplanuotą laiką teks perkelti. Paaiškinimas buvo toks, kad žurnalistai dar nėra grąžinę demonstracinio automobilio. Situacija, žinoma, nebuvo maloni, tačiau į tai pažiūrėjau supratingai ir sutikau bandomąjį važiavimą perkelti kitam laikui.
Deja, sulaukus ir naujai sutartos dienos, kai jau buvau viską iš anksto susiplanavęs ir ruošiausi vykti į saloną, istorija pasikartojo. Dar kartą sulaukiau Martyno skambučio, kuriuo buvau informuotas, kad demonstracinis automobilis vis dar negrąžintas, o svarbiausia, kad net nėra aišku, kada jis apskritai sugrįš. Būtent ši vieta ir nuvylė labiausiai. Ne pats laukimas, ne vienkartinis laiko perkėlimas, o tai, kad klientui nėra suteikiama jokio aiškumo, konkretumo ir pasitikėjimo, jog procesas apskritai yra valdomas.
Kai žmogus svarsto naujo automobilio įsigijimą, ypač tokio modelio, kuris jam iš tiesų įdomus, norisi bent minimalaus organizuotumo ir pagarbos kliento laikui. Šiuo atveju susidarė įspūdis, kad mano laikas ir susidomėjimas automobiliu tiesiog liko antrame plane. Galiausiai būtent ši situacija ir padėjo priimti sprendimą nebelaukti. Nuvažiavau į kito gamintojo saloną, kur visas procesas vyko kur kas aiškiau ir sklandžiau, ir ten įsigijau kitą naują automobilį.
Apmaudu, nes pats automobilis tikrai domino, tačiau tokia patirtis su organizavimu ir komunikacija atbaidė nuo tolimesnio bendradarbiavimo.
